Azijos kalbos

Azijos vietovardžiai pateikiami iš 105 kalbų ir 2 raidynais – lotynišku ir kirilišku.
Kai kurios Azijos valstybės yra daugiakalbės, pvz., Indonezijoje kalbama per 700, Indijoje – per 400, Filipinuose – per 100 kalbų. Dauguma Azijos valstybių kalbų vartoja nelotyniškas rašto sistemas (pvz.: arabų, armėnų, devanagari, gruzinų, hebrajų, japonų), jas būtų sunku perteikti, todėl autentiškos vietovardžių formos daugeliu atvejų pateikiamos lotynizuotos, t. y. perrašytos lotyniškais rašmenimis.

Autentiškais rašmenimis vietovardžiai rašomi tik tų šalių, kurių oficialioji kalba vartoja lotynišką raštą (azerų, filipiniečių, indoneziečių, malajų, turkmėnų, turkų, uzbekų, vietnamiečių ir kai kurių kitų) arba kiriliškąjį raštą ar jų modifikacijas (rusų, jakutų, kazachų, kirgizų, mongolų, tadžikų ir kt.). Kirilicos abėcėlę vartojančių kalbų vietovardžiams greta kiriliškosios dar pateikiama ir lotynizuota forma.

Azijos kalbos (skliaustuose – kalbų rodikliai), iš viso 105:

anglų (an) – ofic. Filipinuose (greta filipiniečių), Indijoje (greta hindi), Pakistane (greta urdų), Singapūre (greta kinų, malajiečių ir tamilų), Honkonge (greta kinų)
arabų (ar) – ofic. Bahreine, Irake (greta kurdų), Izraelyje (greta hebrajų), Jemene, Jordanijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare, Kuveite, Libane, Omane, Palestinoje, Saudo Arabijoje, Sirijoje
aramėjų (ara) – ofic. Armėnijoje
azerbaidžaniečių (az) – ofic. Azerbaidžane
bengalų (ben) – ofic. Bangladeše
dari (dr) – ofic. Afganistane
dzongka (dzo) – ofic. Butane
filipiniečių (fil) – ofic. Filipinuose (greta anglų)
graikų (gr) – ofic. Kipre (greta turkų)
gruzinų (gru) – ofic. Gruzijoje / kitaip – kartvelų (ofic. Sakartvele)
hebrajų (he) – ofic. Izraelyje (greta arabų)
hindi (hi) – ofic. Indijoje (greta anglų)
indoneziečių (indo) – ofic. Indonezijoje
japonų (ja) – ofic. Japonijoje
kazachų (kaz) – ofic. Kazachijoje
kinų (kin) – ofic. Kinijoje, Singapūre (greta anglų, malajiečių ir tamilų), Honkonge (greta anglų), Makao (greta portugalų), Taivane
kmerų (km) – ofic. Kambodžoje
korėjiečių (kor) – ofic. Pietų Korėjoje, Šiaurės Korėjoje
kirgizų (krg) – ofic. Kirgizijoje
kurdų (ku) – ofic. Irake (greta arabų)
laosiečių (lao) – ofic. Laose
malajiečių (mal) – ofic. Brunėjuje, Malaizijoje, Singapūre (greta anglų, kinų ir tamilų)
mianmų (mia) – ofic. Mianmare
maldyvų (divehių) (mld) – ofic. Maldyvuose
mongolų (mon) – ofic. Mongolijoje
nepaliečių (ne) – ofic. Nepale
persų (pe) – ofic. Irane
portugalų (po) – ofic. Rytų Timore (greta tetumų), Makao (greta kinų)
puštunų (pu) – ofic. Afganistane
rusų (ru) – ofic. Rusijoje
sinhalų (si) – ofic. Šri Lankoje (greta tamilų)
tamilų (ta) – ofic. Singapūre (greta anglų, kinų ir malajiečių), Šri Lankoje (greta sinhalų)
tadžikų (tad) – ofic. Tadžikijoje
tetumų (tet) – ofic. Rytų Timore (greta portugalų)
tajų (tj) – ofic. Tailande
turkų (tu) – ofic. Kipre (greta graikų), Turkijoje
turkmėnų (tur) – ofic. Turkmėnijoje
urdu (ur) – ofic. Pakistane (greta anglų)
uzbekų (uz) – ofic. Uzbekijoje
vietnamiečių (vt) – ofic. Vietname

Pastabos:
1. Kalbų rodikliai vietovardžių puslapiuose dažniausiai nenurodomi, o nurodomi dviem atvejais: jei vietovardis yra ne oficialios kalbos arba jei objektas priklauso ne vienai valstybei.
2. Oficialiosios valstybių kalbos dar nurodytos skyriuje ŠALYS (kiekvienos šalies puslapyje).
3. Japonų kalbos perraša pagal 1997 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 61.
4. Daugiau žr. AZIJA. Rengėjų pastabos.