Svetainėje, kaip ir pirmajame žodyno tome „Pasaulio vietovardžiai. EUROPA“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006; plačiau žr. EUROPOS rengėjai), teikiama apie 40 000 sulietuvintų vietovardžių (autentiškų vietovardžių kartu su lotynizuotomis formomis ir sinonimais – 54 000).
Iš viso Europos vietovardžių puslapių – 41 786.
Vietovardžiai atrinkti iš tradiciškai apibrėžiamos Europos teritorijos su šiais nuokrypiais: rytuose Europos riba laikoma Rusijos Federacijos (RF) Sverdlovsko ir Čeliabinsko sričių vakariniai pakraščiai, Orenburgo srities rytinis pakraštys ir RF siena su Kazachija ir Kaspijos jūra, pietryčiuose RF siena su Pietų Kaukazo valstybėmis, pietvakariuose – Ispanijos siena su Maroku (Afrikoje).
Europos vietovardžių duomenų pagrindą sudaro „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ vardynas ir pasaulio atlaso „The Times Comprehensive Atlas of the World“ (10-asis leidimas, Londonas, 2001; kitaip – „Taimso atlasas“), dar žr. EUROPOS šaltiniai.
Šiame tome teikiami iš viso 44 valstybių vietovardžiai. Europos valstybių sąrašą žr. Europos šalys, kiekvienos šalies geografinių objektų sąrašą žr. Šalys. Daugiausia sinonimų šiame tome turi vietovardžiai iš Lenkijos vakarų, Karaliaučiaus krašto (dab. RF Kaliningrado sritis), antikos valstybių teritorijų (dab. Graikija, Italija). Pasenę, nebevartojami vietovardžių variantai neteikiami.
Europos vietovardžių autentiškos formos teikiamos trimis raidynais (lotynišku, kirilišku ir graikišku), iš viso 63 kalbomis (žr. Europos kalbos).