Šiaurės Afrikos arabų valstybėse (Alžyre, Maroke, Tunise) tradiciškai prancūziškoje perrašoje vartojamas artikelis El, el lietuvinant keičiamas į lietuviškoje vartosenoje vyraujantį al ir jo modifikacijas pagal arabų kalbos taisykles.
Rengėjams nepavyko surasti daugelio Afrikos vietovardžių autentiškų formų kirčio vietos. Nepadėjo netgi specialiai įsigyti žodynai „The Columbia Lippincot Gazetteer of the World“ (1962) ir „The Co-lumbia Gazetteer of the World“ (1998), nors juose yra palyginti daug sukirčiuotų neangliškų vietovardžių. Aklai remtis angliško, o ypač prancūziško kirčiavimo modeliu nenorėta, nes absoliuti dauguma Afrikos vietovardžių yra aiškiai vietinės kilmės. Tokiais atvejais sulietuvintas variantas buvo sukirčiuotas remiantis VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės rekomendacijomis.
Pagal lietuviškos vartosenos tradiciją rikiuojant vietovardžius abėcėliškai (sulietuvintas formas) neatsižvelgiama į arabų k. artikelius ad, al, an, ar, as, aš, at, az – vietovardžiai rikiuojami pagal pirmąjį prasminį dėmenį.